Kitos ciklo dalys:
I dalis: gyvenimas
III dalis: mokslas
Bendroje sumoje mano studijų apimtis yra 120 kreditų. Iš jų 60 aš paskyriau savo diplominiam darbui. Darbą oficialiai pradėjau rugpjūčio pirmą dieną, nors neoficialiai prie jo krapščiausi jau kurį laiką (turiu per 30 puslapių teksto). Likę kreditai pasiskirti paskaitoms. Kiekviena iš jų yra 7.5 kredito vertės:
- Astronimocal spectra
- Relativistic cosmology
- Computational astrophysics: formation of stars and planetary systems
- Making of galaxies and chemical evolution
- Planetary physics I
- Planetary physics II
Kadangi jau turėjau ne vieną dalyką, tai galiu kiek geriau nupasakoti įspūdžius iš šių studijų. Visų pirma susidomėjimas astrofizika čia yra gan didelis - kiekviename iš dalykų buvo bent 15 dalyvių. Dėstymas mane ypatingai sužavėjo. Pagrindiniai dėstytojai akivaizdžiai dievina savo dėstomus dalykus ir su užsidegimu viską pasakoja (kartais net išlįsdami iš kurso ribų). Jaučiasi, kad jie yra tikrai geri atitinkamos srities specialistai. Taip pat, beveik visose paskaitose buvo daugiau, nei vienas dėstytojas (dalyje jų praktika tokia, kad kiekvienai savaitei yra paskirta tam tikra tema ir paskaitas veda atitinkamas konkrečios srities specialistas, kuris nebūtinai yra iš KU). Egzaminų eiga irgi labai skiriasi nuo turėtų lietuvoje. Pradžioje tai buvo gan sunkoka, tačiau greitai apsipratau.
Taigi apie kiekvieną iš dalykų:
Astronomical spectra
Dėstytojai prof. Uffe Gråe Jørgensen, dr. Jes Jørgensen ir dr. Darach Watson.Uffe yra tikrai šaunus mokslininkas, mylintis savo dėstomus dalykus. Jis pats ne vieną dešimtmetį yra dirbęs su žvaigždių atmosferų modeliais, molekulių spektrais. Dėsto nesinaudodamas skaidrėmis, viską stengiasi kuo aiškiau ir įdomiau pateikti. Jo paskaitų dalis yra apie žvaigždžių spektrus. Nesusidūrusiems su atmosferų modeliais šios paskaitos turėjo būti kiek sunkokos, mat jų metu po truputį aiškinomės, kaip sudaromas paprastas žvaigždės atmosferos modelis, kaip susidaro atomų ir molekulių spektrai, kaip paskaičiuoti gausas, kaip sukurti sintetinį spektrą ir pan.
Jes sritis yra šaltoji energija (radio bangos ir pan). Dirba jis su ALMA ir kitais dalykais. Asmeniškai man tai buvo sunkiausia kurso dalis (niekad pernelyg nesižavėjau tarpžvaigždine terpe ir mažos energijos spinduliuote), mediagos kiekis buvo milžiniškas, tačiau buvo tikrai įdomu ir nemažai kas liko atmintyje.
Darach kalbėjo apie didelės energijos spektrus (sinchotroninė, komptono ir pan. spinduliuotė). Tiksliai nežinau, su kuo jis dirba, bet savo dalyką tikrai gerai išmano.
Apibendrinus paskaitos buvo tikrai labai įdomios. Nors nemažai jau žinojau iš ankstesnių kursų, žinių bagažas labai smarkiai pasipildė. Labai naudingos buvo mano diskusijos ir klausimai dėstytojams per pertraukas / po paskaitų (jie, kaip supratau, irgi tuo mėgavosi, matyt tai jiems rodė, kad bent kažkas jų klausosi :P ). Viena diskusija su Darach apie sinchotrininę spinduliuotę ir ją aprašiančią formulę privedė mus abu iki originalių šaltinių, iš kur viskas tas kilo, paieškų, mat pasianalizavus atrodė keista, kad jai nereikia dalelių skerspjūvio (cross - section). Egzaminas buvo žodžiu. Iš viso 7 klausimai (kiekviena siš klausimų buvo konkrečios savaitės tema, taigi apimtis nemaža), kuriuos gavom iš anksto, tad galėjom pasiruošti. Atėjus į egzaminą ištraukėm klausimą ir turėjom išsyk pradėt kalbėti. Pagrindinė idėja ruošiantis - ties kiekvienu klausimu apmąstyti, ką gi turėčiau papasakoti, kad apibendrinčiau visą tą savaitę, ką paminėti, kokias formules parodyti ir pan. Kadangi neturėjau patirties tokiuose egzaminuose ir ištraukiau, mano nuomone, patį sunkiausią klausimą (jam buvau mažiausiai pasiruošęs), pasirinkau planą B, kuris čia yra gan populiarus - tiesiog egzaminą laikiau vėliau. Nuo to nieko blogo nenutinka - net glautiniame įraše apie tai nieko neminima, ir nesiskaito kaip skola. Norint gauti skolą reikia smarkiai pasistengti - reikia neišlaikyti egzamino tris kartus. Tokį pasirinkimą padarė dar keli studentai, tad visi gražiai susirinkom po kelių mėnesių. Tada aš ištraukiau klausimą apie žvaigždžių atmosferų modelius. Kadangi tai patapo mano arkliukas, vos spėjau įtilpti į duotą laiką.
Įvertinimas: Kursas sunkus, tačiau tikrai įdomus ir labai reikalingas
General relativity and cosmology
Tai buvo antras dalykas, kurį buvau pasirinkęs pirmame bloke. Dėsto prof. Niels Obers, nuostabus šios srities specialistas. Deja viena iš rekomendacijų kurso apraše buvo būti išklausius specialiosios reliatyvumo teorijos kursą, ko aš neturėjau. Taigi, buvo išties nelengva apsiprasti su visais žymėjimais. Pats dalykas tikrai verčiantis iš koto, net studentams, kurie planavo šioje srityje ir dirbti ateityje, nebuvo lengva suprasti kas ir kaip.Galiausiai šio kurso atsisakiau dėl dviejų priežasčių: 1) mačiau, kad man sunkiai sekasi su juo, bet nenorėjau gauti lbogą balą; 2) norėjau pasirinkti dar vieną dalyką vėlesniuose blokuose, bet neturėjau laisvų kreditų.
Apibendrinus dalykas yra tikrai įdomus, bet jį rinktis reikėtų itin atsargiai. Labai rekomenduotina būti išklausius spec. reliatyvumo teoriją ir kvantinę lauko teoriją. Dėstytojas irgi nuostabus - kai pasiskundžiau, kad neturėjau SR, jis davė man papildomos literatūros, kad galėčiau lengviau suprasti, kas ir kaip.
Relativistic cosmology
Šiuo dalyku gal kiek nusivyliau. Dėstytojas prof. Pavel Naselsky, seno kirpimo rusas dėstytojas. Paskaitos labai primena turėtas VU, gal kiek nuobodžios, dėl dėstytojo akcento nelengvai suprantamos. Iš esmės dalykas yra apie CMB, Didijį sprogimą, infliaciją, neigiamą vakuumą, skaliarinius laukus ir tt., taigi irgi nėra iš lengvųjų. Egzamine buvo 12 ar panašiai klausimų, visi irgi pagal temas. Išsitraukus klausimą turėjome šiek tiek laiko pasiruošti ir paskui 10 minučių išpyškint savo temą. Deja jis neleido sklandžiai to padaryti - po pirmo atsikvėpimo mane pertraukė ir pradėjo klausinėti. Na, bet vargais negalais dalyką išlaikiau.Įvertinimas: Vėlgi, nelengvas dalykas, mėgstantiems palaužyti smegenis neįprastomis minčių eigomis tikrai įdomus. Dėstytojas duoda savo konspektus, kurie gan nesunkiai skaitosi, tačiau egzamino metu gali paaiškėti, kad dėstytojas vieną rašydamas, turėjo omenyje visiškai priešingus dalykus (duuuh...)
Computational astrophysics: formation of stars and planetary systems
Vienas iš didžiausią įspūdį palikusių dalykų. Dėsto prof. Åke Nordlund (manau nedažnas astronomas yra jo negirdėjęs, tikra legenda, dirbusi su Saule). Dalyko esmė - parodyti mums naujausius žvaigždžių ir planetų formavimosi modelius, duoti patiems pasibandyti paprastus magnetohidrodinaminius protoplanetinio disko modeliavimus ir pan. Tikrai naudingas ir įdomus kursas, kurio idėjomis naudojausi ir vėliau. Kai kurie aspektai dar yra smarkiai kontroversiški (pvz planetų formavimasis), mat ankstesnės teorijos nenorėdavo pridėti magnetinių laukų prie modelių. Magnetiniai laukai viską keičia! Bet vis vien jie man (ir daugeliui kitų) nelabai patinka, vien dėl to, kad juos sunku modeliuoti ir nelengva suprasti.Įvertinimas: Vau! Ir beje, kasmet šiame dalyke Åke pateikia vis kažką kito, t.y. kitą kartą tai gali būti nebe žvaigždžių ir planetinių sistemų formavimasis, bet pvz kokie GRB ar Saulės magnetiniai ciklai ar pan.
Making of galaxies and chemical evolution
Visai malonus nuokrypis link didesnio paveikslėlio (neskaitant GR ir reliatyvistinės kosmologijos, aišku). Desto dr. Johan Fynbo. Tikrai įdomus dėstytojas, besistengiantis paskaitas padaryti kuo interaktyvesnes. O ir šiaip su juo bendrauti smagu :) Ai, ir jis turi brolį dvynį kitame universitete, kuris ten yra matematikas (berots), tai kai kuriuos mokslininkus jiedu mėgsta balamutinti :) Daugiausia analizavome įvairius straipsnius, juos pristatinėjom grupelėmis. Taip pat, turėjome praktinę užduoti - išanalizuoti GRB (gamma ray burst) afterglow (tingiu galvoti, kaip tai lietuviškai skamba) spektrą nuo A iki H (ne iki Z, mat tam laiko nebuvo, tačiau mes nuklydome bent iki N). Su grupele visai smagiai leidome laiką spekuluodami, ką gi, po velnių, mes ten matome, beveik išpešėm iš spektro net galaktikos vijas (visos absorbcinės linijos buvo dvigubos/trigubos, kas rodo santykinį kažkokių objektų judėjimą, emisinės linijos to nerodė). Egzamino nebuvo, visi gavom įskaitą.Tiesa, turėjom ne vieną papildomą dėstytoją, tiek iš NBI, tiek iš kito universiteto, DTU. Viena iš jų buvo irgi nedidelė legenda Birgitta Nordström. Kitų, deja, jau nepamenu :(
Įvertinimas: Labai smagus ir gan nesudėtingas dalykas, prikraunantis į smegenis nemažai žinių. VU atkentėjus milijonus PPT, straipsnių pristatymas kiek erzino, bet čia bent vyko kiek gyvesnės diskusijos.
Planetary physics I
Įžengiu į mano mėgstamiausius dalykus. Šį dalyką dėstė kokie 8 ar daugiau dėstytojų. Pagrindinis buvo Uffe, dėstė ir Åke, Jes bei kiti. Stulbinantis dalykas. Net jei labai norėčiau, nepavyktų rasti priekaištų. Neįtikėtinai įdomu, kiekviena paskaita vis žavėjo. Tarp temų buvo Saulės sistemos susidarymas (Åke dalis), jis ten pristatė belenkaip kontroversišką naują paradigmą, kuriai pasitvirtinus bus perrašyti net ir mokykliniai vadovėliai, apie visas planetas (ypač apie Marsą), asteroidus, meteoritus, kometas, kitų planetų palydovus, planetų atmosferas ir jų modelius (žinoma, Uffe dalis) ir tt. vienu žodžiu, nerealu :)Egzaminas buvo toks pat, kaip ir Astronomical spectra, teko pasakoti apie kometas. Tiesa, 20 minučių man nelabai pakako, bet buvo įdomu spėti nupaišyti kometos sandaras ir paaiškinti kas kaip ir kodėl. Tiesa labiausiai norėjau kalbėti apie Åke dalį, deja jos neištraukiau.
Įvertinimas: bent 11 balų dešimtbalėje sistemoje. Rimtai.
Planetary physics II
Kaip teigia pavadinimas, antroji Planetary physics kurso dalis, advanced lygis. Dėsto dr. Morten Bo Madsen (dirba su vienu iš marsaeigio Curiosity instrumentų) ir Dorthe Dahl jensen. Teorinės paskaitos apie marsą, Europą ir kitus kelis dangaus kūnus. Kiek detaliau, nei pirmoje dalyje, bet neperdaugiausiai. O vat praktinė dalis...Kiekvienas iš studentų turėjo pasirinkti po projektą, kuriį turės padaryti vienas ar su kolegomis. Buvo galimų projektų sąrašas (ledo Marse judėjimas, Saulės sistemos evoliucijos pirmųjų etapų MHD modeliavimas ir pan), bet galima ir pačiam susigalvoti temą. Aš gi, drąsuolis, pasišoviau sukurti planetos atmosferos modeliavimo įrankį. Pradžiai - tik Marsui. Buvo sunku. Tikrai sunku. Ypač su visa spinduliuotės pernaša. Dirbau daug, bet kažkas pavyko. Mano įrankis, įgavęs akronimą PhANTOm (Planetary Atmosphere modeliNg TOol) rodė gerus rezultatus. Implementavau ne tik pilną spinduliuotės pernašą (absorbcinės linijos, smūgių sukelta absorbcija ir tt.), bet ir vertikalią konvekciją, šiltnamio efektą. Modelis buvo idealios cheminės pusiausvyros būsenoje, turėjo kelis kitus apridojimus. Po visko, kartą užlaužus mano naudotą super kompiuterį, gavau tikrai dėmesio vertus rezultatus. Dėstytojas net užsiminė, kad dar patobulinęs kodą turėčiau publikuotis. Apačioje galite matyti gautą temperatūros profilį ir jo palyginimą su Vikingo matavimais ir kitų autorių stebėjimais. Turint omenyje, kad mano modelyje nebuvo implementuotos dulkės/debesys/kondensacija ir buvo visiška cheminė pusiausvyra, rezultatas stulbinančiai geras (dėstytojo nuomonė).
Paper'į recenzavo Uffe, pasak jo, jis irgi buvo sužavėtas. Dėstytojas (Morten) man pasiūlė susisiekti su keliais žmonėmis iš NASA, Bob Haberle ir Christopher McKay, kurie galbūt turėtų man patarimų. Na, bus įdomu, kiap ta korespondencija rutuliosis :) Gal dar net bus vienas ar keli įrašai, dedikuoti PhANTOm ar korespondencijai :)
Na va, prisigyriau ir einam toliau.
Apibendrinimas: Modeliavimai!!!!! :)
NOT summer school 2013
Rugpjūčio pačioj pradžioj turėjau šį vasaros kursą. Dėstytojas dr. Johan Fynbo Keliavome į Kanarus, La Palmą, link Nordic Optical Telescope. Ten praleidome kelias naktis, mūsų grupelė stebėjo kvazarus. Šis dalykas nusipelno atskiro įrašo, kuris pasirodys vėliau :)
Apibendrinimas: Laabai nuostabus vasaros kursas, įsimintina kelionė, dabar bereikia tik išsianalizuoti duomenis ir parašyti ataskaitą
Astrobiology
Šį dalyką dar tik turėsiu. Bet jau dabar nujaučiu, kad jis bus nuostabus. Pagrindinė to priežastis - jį dėstys Uffe. Kitų studentų, jau turėjusių šį kursą atsiliepimai - jų nuomone tai yra geriausias kursas, kokį tik jie yra turėję. Uffe apie šį kursą sako, kad jam tai yra pats mėgstamiausias kursas, kurį dėsto. Suma sumarum - laukiu rugsėjo :)
Tai vat tiek vat apie dalykus. Diplominis darbas, kaip jis rutuliojasi, bus paminėtas sekančioje dalyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą