Nejučia praėjo net 10 mėnesių nuo mano paskutinio įrašo. Įvairių dalykų tikrai buvo, tačiau aš buvau sau pažadėjęs, kol tvirtai neatsistosiu ant kojų, tol nerašysiu naujo įrašo. Tad dabar atėjo laikas apžvelgti, kas ir kaip čia aplink vyksta. Kadangi teksto nusimato nemažai, jį padalinsiu į tris dalis: 1) gyvenimas; 2) studijos; 3) mokslas. Čia yra pirmoji šio mini ciklo dalis (veikiausiai nuobodžiausia).
Kitos ciklo dalys:
II dalis: studijos
III dalis: mokslas
Iš tiesų, nėra lengva pradėti rašyti praėjus tiek laiko, sunku atrinkti, kas verta paminėti, o kam lemta nugrimzti užmarštin.
Taigi, rudenėjant su finansais darėsi kiek prasčiau, mat pastovaus darbo dar nenusimatė, o padienių darbų mažėjo. Kiekvieną dieną siuntinėjau CV ir motyvacinius laiškus įvairioms įmonėms. Deja, nesėkmingai. Situacija neatrodė labai maloni, bet teko sukąsti dantis ir žiūrėti į priekį.
Per Kalėdas buvau grįžęs Lietuvon, kas buvo tikrai malonu. Pasibuvimas su šeima ir draugais tikrai maloniai pakelia nuotaiką. Deja, užsibūti neteko, sausio pačioj pradžioj jau vėl išskridau atgal Kopenhagon. Pati žiema buvo gan pastovi ir nenuotykinga - darbai, studijos, egzaminai, sniegas ir lietus.
Sulig pirmais pavasario ženklais (vis dar giliai užkastais sniege) prasidėjo šiokie tokie pokyčiai - persikrausčiau gyventi į bendrabutį, Kagså Kollegiet.
Turiu čia nedidelį kambarį, nuosavą dušą, tualetą, balkoną/išėjimą į lauką (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi :) ), virtuvę dalinuosi su dar 17 namo gyventojų. Kol neišsikraustė vienas islandas (o tai nutiko gerokai vėliau), virtuvė kasdien atrodydavo kaip po karo. Dabar ji beveik blizga :) Mano kambarys buvo su baldais, tai įsikurti buvo labai lengva. Pats bendrabutis yra vidury niekur tarp dviejų miestų - Gladsaxe ir Herlev. Iki kiekvieno iš jų, taigi ir iki traukinių stoties, yra 3 kilometrai. Artimiausia parduotuvė irgi už kilometro, universitetas už 11. Pagrindinis pliusas - naktimis didžiausią triukšmą kelia mano rankinis laikrodis, padėtas kitame kambario gale. Rytais čiulba paukšteliai, pusryčiai terasoje ir arbatos puodelis mėgaujantis išlendančia iš už lapų rytine saule maloniai nuteikia naujai dienai.
Įdomu, kad aplink šiame ir gretimuose namuose gyvena gan nemažai lietuvių. Tikslaus skaičiaus net nežinau, bet lietuvių kalbą primiršti būtų labai sunku.
Gegužės mėnesį pagaliau susiradau darbą. Beje, su kaimyno jokūbo pagalba - jis man ir pasiūlė kreiptis į vieną firmą, besiverčiančia valymo darbais. Nors darbas ne iš tų, kuriuos svajočiau dirbt, bet visgi pinigai reikalingi. Pradžioje tik pavadavau kitus žmones, nuo birželio gavau dvi pastovias vietas. Šiuo metu turiu 5 pastovias vietas (vėlgi, tik Jokūbo dėka, mat jis perleido tris savo vietas). Iš pirmo žvilgsnio regis su finansais susitvarkiau, belieka palaukti tik šio mėnesio atlyginimo ir bus galutinai aišku su tuo (dėl problemų su mokesčių inspekcija, SKAT'u, man kelis mėnesius negalėjo pervesti atlyginimo, tai dabar turėčiau gauti visą sukauptą sumą). Sekantis žingsnis - kadangi dirbu pakankamai valandų, patieksiu prašymą gauti stipendiją (SU). Ją užsienio studentams galima gauti tik tada, jei jie dirba bent 8-10 valandų per savaitę. Toks darbas, žinoma, turi ir privalumų - jis mažai atsakingas, tai jokio streso, nereikia kažko labai mokytis, kad pradėt gerai dirbt. Apie dar vieną privalumą trumpai parašysiu kitoje dalyje, prie mokslo.
O šiaip, visi kasdieniniai dalykai įsilieja į šiokią tokią rutiną, ko visai gal net ir pasiilgęs buvau. Dienas leidžiu universitete, vakarais ir savaitgaliais dirbu, penktadienio/šeštadienio ar kuriais kitais vakarais susitinku su draugais (kitos dienos rytai kartais iš ties sunkūs pasidaro, matomai vietinis gravitacijos pagreitis labai padidėja ir antklodė tampa toookia sunki...) Dabar kadangi pirmadienių ir penktadienių vakarai kaip ir laisvi, planuoju vėl pratęsti danų kalbos pamokas. Be danų kalbos čia - nė žingsnio - galima tik pasvajoti apie geresnį darbą, patys danai kartais prisibijo angliškai bendrauti, nors puikiausiai tą sugeba. Ir žinoma, labai naudinga būnant danų grupelėje :)
Taip pat tapau mentorium. Su kolege dane turim 3 exchange studentus ir tris full-time'us. Kaip tik šiom dienom jie visi atvažiuoja, tai tenka pakursuoti link oro uosto. Tikrai malonu pagelbėti naujai atvykusiems, ypač, kai aš pats savo mentorių net nemačiau. Šią ir kitą savaitę prasidėjo orientacinės savaitės, tai ir renginukų bus vienas - kitas.
Manau šiai daliai bus tiek - daug apie gyvenimą neprirašysiu, nes realiai tai yra tik kažkokios rutinos siekimas ir laisvalaikio leidimas, mat susipažinimas su Kopenhaga jau praeitas ir gyvenimiškų "nuotykių" ne taip jau ir daug (arba jie smarkiai persipynę su kitais dalykais, apie kuriuos - vėliau :) )
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą