Mokslinė išvyka į La Silla observatoriją

Gegužės mėnesį labai netikėtai sulaukiau itin įdomaus pasiūlymo - prisijungti prie vadovo vieno iš projektų MINDSTEp ir keliauti į La Sillą, Čilę atlikti stebėjimų. Aš nebūčiau aš, jei nebūčiau su milžiniška šypsena veide išsyk sutikęs. Tad liepos 3 - 22 dienomis buvau išvykęs už jūrų už kalnų.
Daug išankstinio pasiruošimo nereikėjo - pasiskaičiau kelis straipsnius ir pasianalizavau projekto internetinį puslapį. Stebėjimų esmė paprastai: gravitacinio mikrolęšio metodu buvo ieškoma egzoplanetų. Pagal bendrąją reliatyvumo teoriją masyvūs kūnai išlenkia šviesą ir net jei jie patys nesimato, už jų esančių ryškių objektų šviesa pakinta. Stebimos buvo K/M spektrinės klasės nykštukės. Ir kai jos sukurdavo lęšio efektą už jų esančioms žvaigždėms, buvo tikrinama, ar nepasimato kokių nors anomalijų šviesos kreivėje. Tos anomalijos dažniausiai ir yra egzoplanetos. Tarp šalutinių projektų buvo žvaigždių spiečių stebėjimas, tikrinamas ten esančių kintančių žvaigždžių kintamumas, nustatomos tikslesnės juodųjų skylių masės ir tt. Kitas šalutinis projektas - irgi egzoplanetų stebėjimai tranzito metodu. Planetai užslenkant prieš stebimą žvaigždę ji užstoja nedidelę dalį link mūsų atskriejančios šviesos. Taip gaunama šviesos kreivė, iš kurios galima nustatyti planetos fizinius parametrus. Deja mano stebėjimų metu buvo tik vienas svarbus tranzitas, bet susidūrus su techninėm problemom jo stebėti nepavyko. Taigi apie pačią kelionę.
Skrydis pirmyn buvo su keliais persėdimais: Kopenhaga - Frankfurtas - Madridas - Santiagas (nakvynė ten) - La Serena - kelionė autobusu į La Silla. Iš Frankfurto link Santiago skridau su vienu lėktuvu (Madride įdėdo daugiau žmonių ir buvo papildytos kuro atsargos). Turėjau džiaugsmo išbandyti Boeing 787 Dreamliner, naują ir tikrai malonų lėktuvą. Salone visi keleiviai turėjo televizorius su naujausiais filmais, muzika, pramogomis (net nekalbu, ką turėjo verslo klasė...), net miegoti buvo patogu.
Santiage mane pasitiko TransVIP taksi kompanija su limuzinu (vairuotojas, kaip ir pridera, pasipuošęs ir net su baltom pirštinaitėm), kuris nuvežė mane į ESO svečių namus. Svečių namai itin maloniai nustebino. Tai buvo vila kvartale, kuriame būriuojasi ambasados ir neblogai atrodantys dangoraižiai. Štai kaip atrodė mano nakvynės vieta:

Pusryčiai, pietūs, vakarienė serviruojama patarnaujančio personalo, vila su visais patogumais. taip pat ten susipažinau su viena itale astronome iš Ženevos observatorijos, su kuria vėliau pasibastėm ir po Santiagą. Ji kitą dieną kartu su manimi turėjo keliauti į La Silla.
Metro Santiage važinėja kas kelias minutes, tad kelionė miesto centran neprailgo. Rasti kelią taip pat nebuvo sudėtinga. Centre padėbsojom į vieną iš Čilės universiteto pastatų, aplink kurį vyko kažkoks renginys:

Dar apsilankėme vienam iš muziejų. Kasose sakė, kad tai vienas iš įdomiausių muziejų Čilėje. Likom nusivylę. Tai buvo religinis muziejus, su daug paveikslų, šiek tiek skulptūrų. Viduje fotografuoti nebuvo galima, bet tai ne bėda - vis vien įdomiausias muziejaus dalykas buvo šis povas:

Vėliau užsukome į nacionalinę biblioteką, kuri pasirodė besanti gražesnė ir įdomesnė už tą muziejų.

kadangi iki vakarienės dar turėjome šiek tiek laiko, užkilome ant kalvos, esančios viduryje miesto.

 Viršuje buvo fortas, į kurį irgi su malonumu užsiropštėme.

 Iš pačio viršaus atsivėrė visai neblogas vaizdas:

Kadangi jau pradėjo temti, pajudėjome namo. Vakarienė buvo su čilietišku vynu ir jų tradiciniu gėrimu - Pisco Sour (jo dar ir parsivežiau, skanus pasirodė :) ).
Kitą rytą tęsėm kelionę. Pirmasis tikslas - La serena. Oro uostas joje išties mažulytis, atrodo kaip iš kokio Casa Blanca filmo:

Tolumoje šmėžavo Andai:

Iš La Serenos automobiliu pajudėjome link savo galutinio tikslo. Kelias vinguriavo per Andus ir kuo toliau važiavome, tuo augalija darėsi skurdesnė. Kažkuriuo momentu prieš akis išlindo Ramusis vandenynas:

Bet tiek jį ir tematėme - nesustoję pasukome gilyn į kalnus. Kelionė kiek prailgo, tai ramiai užsnūdome. Tikslą pasiekėm jau pradėjus temti (pietuose dabar žiema, tai temsta anksti). Atvykus gavome kambarių raktus, kurių pakabukai buvo žibintuvėliai.

Astronomų bendrabučiai

Pavakarieniavus susitikau su savo kolega, čiliečiu Marcus kurį turėjau pakeisti. Drauge mes nuvykome iki teleskopo. Pats teleskopas yra Danų, pagrindinis veidrodis 1.54 metro skersmens, tad jis nebuvo pats didžiausias apylinkėse. Dirbama buvo su dviem instrumentais - Lucky ir DFOSC.

Danish 1.54m telescope

 Pirmas vakaras buvo kiek debesuotas ir labai vėjuotas.

Na, ne pačios geriausios sąlygos stebėjimams...

Tad padarę redukcinius kadrus (dome flat ir bias) laukėme progos, kada glaima būtų atverti kupolą. Dabar tiksiai nebepamenu, ar pavyko tą padaryti - buvau gan pavargęs ir visos pirmosios dienos buvo gan sudėtingos stebėjimų atžvilgiu. Su nuovargiu (jet lag'as plius ilga kelionė padarė savo) kovojau iki antros valandos ryto ir jau nebegalėjau, nusileidus apačion pavalgyt pasukau link savo kambario.
Antrą dieną jau geriau išsilaikiau - iki 4 ar 5 ryto. Tačiau naktis vėl buvo nepergeriausia, kelis kartus kupolas pats priverstinai užsidarė dėl per didelio vėjo. Na, bet pavyko pasimokyti ir apsiprasti su naudojama programine įranga. Pats teleskopo valdymas nebuvo sudėtingas, viskas robotizuota. Vienu pelės paspaudimu  galima valdyti šonines sklendes, kupolo atsidarymą ir užsidarymą, teleskopo sklendes ir tt.

Taip atrodo darbo vieta

Trečią naktį gavau teleskopą pilnai savo nuožiūron, Marcus užmesdavo akį tik jei kas būdavo ne taip. Kadangi naktis vos vos pagerėjo, stebėjimai jau tapo pastovesni. Taip pat galėjau pabandyti padaryti kelis naktinio dangaus kadrus. Nepasakyčiau, kad labai pavyko, nes vėjas buvo didelis ir neturėjau stovo :)

Mūsų teleskopas naktį

Per didelis išlaikymas - žvaigždės juda :)

Bandžiau fokusuoti.. Mėnulis su Jupiteriu

Trečią naktį mano kompiuteris sugalvojo atsisveikinti su gyvenimu. Jis tiesiog užmigęs nebepakilo iš miegų, tad mirtis buvo rami. Kaltinu labai didelį statinį krūvį, kuris tvyrojo aplink, susidariusį dėl labai didelio vėjo ir sauso oro derinio. Dienomis miegant net žiežirbuodavo aplink.
Apsipratus su naktiniu režimu pradėjau keltis 1-3 valandą dienos ir papusryčiavęs turėdavau laiko apsidairyti po apylinkes. Pati Atakamos dykuma iš tikrųjų, kaip ir žmonės sako, atrodo kaip Marsas. Uolos ir amenys raudoni, augalijos itin mažai. Šiek tiek gyvūnėlių praskaidrina dykynės įspūdį, bet jo visiškai neišsklaido.

NTT (New Technology Telescope), 2.2m veidrodis

Radioteleskopo lėkštė. Berots jau nebeveikianti

 

Be aukščiau minėtų dalykų dar aplankiau vietonius petroglifus. Jie atrodo tikrai neblogai ir gal net kiek bauginančiai

Na, manau visų nuotraukų čia nesukelsiu, tai net nebandysiu :)
Patys stebėjimai vyko sėkmingai. Po pirmųjų kelių siaubingų naktų vėjas nurimo, prasigiedrijo, tad dirbti galima buvo. Atsikėlęs 2 valandą eidavau pusryčiauti, tada turėdavau šiek tiek laisvo laiko, per kurį bastydavausi aplink arba eidavau teleskopan ruoštis nakčiai - daryti redukcinius kadrus, planuotis žvaigždžių spiečių stebėjimų laikus ir pan. Saulei jau slenkant ties horizontu atidarydavau šonines sklendes ir kupolą, kad susilygintų temperatūros viduje ir išorėje. Apie 6 vakaro, kol visai nesutemdavo, eidavau pietauti. Nuo 7 prasidėdavo darbas. Pirmiausia stebėdavau spiečius, iki kokių 9 vakaro. Nuo tada prasidėdavo ML (gravitacinio mikrolęšio sutrumpinimas) stebėjimai. Kiekvienam objektui skiriama apie 3 minutes ekspozicijos laiko, tada judama link kito objekto ir taip visą naktį, kartais stebėjimus pertraukiant nukreipus teleskopą link spiečių. Maždaug kas valandą atlikdavau fokusavimo procedūrą, mat fokusavimo šiems tyrimams reikia beveik idealaus. Vieną iš naktų turėjau problemų su fokusavimu, tai teko perkrauti ne tik kameros programą, bet ir visą teleskopą išjungti, perkrauti softą ir vėl paleisti. Praradau apie 20 minučių, kurios yra gan brangios. Kiekviena naktis tame teleskope yra verta maždaug 1000 DKK. Lyginant su kitais teleskopais tai vis dar yra mažai, pavyzdžiui, pusvalandis VLT laiko kainuoja apie 5000 eurų.
Likus kelioms naktims iki išvykimo į La Sillą atvyko mane pakeisianti kolegė Heidi. Kadangi pirmas naktis ji dirbo su NTT, stebėjimus vykdžiau vis dar vienas. Buvo iškilusi nedidelė problema - Heidi turėjo baigti stebėjimus su NTT viena naktimi vėliau, nei aš išvykstu, tad reikėjo skubiai rasti, kas galėtų stebėti nuotoliniu būdu. Paskutinę mano buvimo La Silioj naktį stebėjome dviese - aš vietoje ir vienas astronomas, sėdintis Kanadoje. Kadangi ryšys buvo neblogas, viskas praėjo daugiau ar mažiau sklandžiai.
Mano išvažiavimo dieną oras vėl pradėjo niauktis. Po pietų palikau La Silla ir išvykau į La Serena, iš kur skridau link Santiago ir į svečių namus. Ten turėjau praleisti vieną papildomą dieną, dėl ko tikrai nesiskundžiau :) Tos laisvosios dienos rytą sulaukiau laiško iš Heidi. Ji man parodė kokie orai ją aplankė tą naktį, kai aš išvykau:

Man ten būnant lijo, išvykus snigo.. Tikrai neįprasti orai sausiausiai vietai Žemėje...
Per laisvąją dieną nusprendžiau apsilankyti parduotuvėse - visgi reikia kažko parsivežti iš šio tolimo krašto :) Ieškojau vietinių itin mėgstamo saldėsio Dulce de Leche ir jau prieš tai ragauto Pisco Sour.
Kelionė atgal kiek prailgo. Iš La Silla išvykau liepos 19 dieną, iš Santiago 21 dieną, Frankfurte teko nakvoti oro uoste ir tik 23 dieną pasiekiau Kopenhagą. Mano lagaminas kiek atsiliko nuo manęs ir sumąstė dar vieną naktį praleisti Frankfurte.
Tai tiek to pasakojimo, pati kelionė man labai patiko ir tikiuosi netrukus vėl ten apsilankyti. Gauti rezultatai iš stebėjimų turėtų būti publikuoti artimiausiu metu ir aš turėčiau būti vienas iš bendraautorių tose būsimose publikacijose. Tad ne tik kad gavau progą apsilankyti čia, bet dar ir už tai gausiu naudos :)