2012 m. rugpjūčio 3 d., penktadienis

Pradžių pradžia

Dar kaip vakar prisimenų tą nuostabų džiaugsmą, kai gavau laišką, pranešantį, kad esu pakviestas studijuoti Kopenhagos universitete...  Teko nemažai ruoštis - tvarkytis kompiuterį, dokumentus, kitus formalumus ir kasdien diena X artėjo...


Taigi, pagaliau atėjo toji diena, kai visi daiktai buvo supakuoti, kompiuteris pagaliau pradėjo veikti taip, kaip turėtų ir su bilietais rankose, bei viršijančiais leistiną svorį lagaminais (net palikus Lietuvoj miegmaišį, bagažas viršijo 0.3 kg, rankinis bagažas savo ruožtu turėjo 3 kg antsvorį...) sėkmingai įsėdau lėktuvan į Taliną.. Apart labai plepaus kaimyno pirmoji kelionės dalis buvo nuobodoka. Bandant kilti iš Talino lėktuvas vėlavo pusvalandį, mat krovikai sumaišė lėktuvus ir mums pakrovė ne tą bagažą (pradėjo kirbėti mintis, kad savo lagamino Kopenhagoj nerasiu)...  Tiek tos kelionės ir tebuvo - galimybė iš viršaus padėpsoti į plunksninius debesis, pasimėgauti tamsiai mėlynu dangumi vidurdienį (kitą kart skrist reikės naktį, gal žvaigždės gerai matysis :) ), knyga ir keksiukas... Išlipus iš lėktuvo tiek savo skaitytą knygą ir temačiau - ja dabar galės pasimėgauti koks kitas keleivis...
 Kadangi lagamino nepraradau, be jokių trukdžių išslinkau iš oro uosto ir iškart mane pasitiko Dagnė. Važiuojant per centrą kažkaip nepastebėjau nė vieno automobilio, oras žymiai švaresnis, nei Vilniuje, tai - geras ženklas ;)
 Atvykus į savo būsimą būstą susitikau su jo šeimininku - didelis plikas tatuiruotas vyriškis, tarnavęs armijoje.. Pakeliui Dagnė, bei savo ruožtu Linas prieš savaitę, man pasakojo įvairių istorijų apie tą šeimininką ir kad jis kartais gali būti baisokas...
 Tik pasisveikinus pasiūlė alaus, tačiau kadangi turėjo tik vieną skardinę, ji atiteko Dagnei, o mes po stiklinę degtinės draugiškai išgėrėm. Gerai, kad šalta ir skani buvo - kažkaip nepratęs tiesiog taip gryną gert... ;) Kadangi užsivedė įvairios diskusijos, su Dagne nušiaušėm pasiimti po kelis butelius alaus (ir visgi jis čia visai skanus...) Gavau pasiūlymą padirbėti kartu su šeimininku nuo kito pirmadienio (o man gi dabar kiekviena surūdijusi kapeika yra aukso vertės), nedvejodamas sutikau. Visas smagus pasisėdėjimas su būsimu šeimininku užtruko iki kokios antros valandos, tai miegas jau spaudė prie žemės.

Kol kas jokių nuotraukų dar nėra, mat bludiju aplink besidairydamas ir tiesiog bandydamas įsimint kelius, kad nepaklysčiau :) Trumpai visko pradžiai tiek...

Keli dideli Danijos pliusai trumpai:
  • Oras švarus ir gaivus
  • Kol kas dar nelijo, tačiau ir nebuvo žudančiai karšta
  • NĖRA UODŲ (arba dar jie manęs nesuuodė)
  • Dviračių takų infrastruktūra - tobula
  • Žmonės tikrai mieli ir geranoriški
  • Aplink tikrai gerokai daugiau žalumos, nei Vilniuje

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą